JK įsikūręs, „Emmy“ apdovanojimą pelnęs filmų kūrėjas Peter Hamblin baigė dirbti prie filmo „In Hope of Nothing“, kurį jis nufilmavo naudodamas tik „LUMIX S1H“ fotoaparatą. Šį filmą įkvėpė nepriklausomų filmų kūrėjų kova, kurią jie turi kovoti norėdami perkelti savo idėjas į didįjį ekraną. Peter teigia, kad nepriklausomo filmo esmė – energingas darbas siekiant sukurti filmą. Tai tuo pačiu metu ir išsekina ir suteikia malonumą. Taip gimė filmo „In Hope Of Nothing“ idėja.
Peter Hamblin visada žavėjo mintis, kad galima sukurti kažką iš nieko. „Man visada patiko, kad galiu paimti mintį arba jausmą ir išreikšti jį taip, kad tai sužavėtų ir nustebintų žmones. Man visada patiko kinas ir jo subjektyvi prigimtis. Šis gebėjimas išjudinti emocijas ir žavėti yra tarsi magija, kuri leidžia žmonėms patirti jaudulį spėliojant, kur link pakryps istorija. Filmas suteikia neribotas galimybes ir leidžia išplėsti istorijos pasakojimo ribas. Šių ribų išplėtimas ir rizika yra artimai susijusi su filmu „In Hope of Nothing“. Tai filmas apie du brolius, kurie bandė sukurti filmą prieš trejus metus, tačiau studija nutraukė skirtą finansavimą, nes jie niekaip nesutarė dėl pagrindinio savo herojaus Leonardo vaidmens apibūdinimo. Jiems suteikiamas antras šansas, su sąlyga, kad jie pagaliau sutars, kas yra Leonardas. Dėl to broliai leidžiasi į atradimų kupiną kelionę“.
Kas jums labiausiai patiko dirbant su LUMIX S1H fotoaparatu? „Man viskas patiko. Man pagrindinės funkcijos yra anamorfinis režimas, fotografavimas esant silpnam apšvietimui ir dinaminis diapazonas. Fotografavimas mažu fotoaparatu naudojant anamorfinį režimą yra nuostabus dalykas, nes galiu fiksuoti vintažinius vaizdus, o prireikus galiu perjungti stabilų režimą ir fotografuoti atskirus kadrus. Turime daug silpnai apšviestų, niūrių, didelio kontrasto scenų. Fotoaparatas beveik neskleidžia triukšmo, net jei naudojami aukšti ISO parametrai. Nuostabu turėti daugiau nei 14 žingsnių dinaminį diapazoną, o pradėjus vaizdo įrašo apdorojimą failuose yra labai daug informacijos. Šis fotoaparatas tikrai palengvina visą kūrybinį procesą ir džiugina stulbinamais rezultatais, kurie pralenkia net daug brangesnių filmavimo kamerų galimybes, jau nekalbant apie jo kainą. Filmų kūrėjai, kurie negali sau leisti įsigyti brangių kamerų, tą pačią kokybę ir diapazoną gali išgauti naudodami S1H“.
Kaip buvo sukurtas šis filmas? „Kuriant filmą labai svarbus komandinis darbas. Be prodiuserio Frankie Fogg, DP Sam Dewar ir tokios legendos kaip Zack Melluish, man / mums nebūtų pavykę padaryti to, ką padarėme. DP Sam Dewar aiškina kelis techninius aspektus: „Filmavome anamorfiniu režimu, tad fotoaparate buvo nustatytas 4:3 režimas ir 3328x2496 raiška. Daugiausiai filmavome 24 kadr./sek. (4:2:2, 10 bitų, ALL-I kodekas), bet kai kurios scenos buvo filmuojamos 48 kadr./sek. Viską nulėmė galimybė filmuoti anamorfiniu režimu, nes, kiek man yra žinoma, to padaryti jums nepavyks jokiu kitu tokio dydžio fotoaparatu.
Nepriklausomų filmų sritis – žaidimų aikštelė, kurioje nėra jokių taisyklių, todėl galite tyrinėti ir kurti ką tik panorėję. Kūrybinis procesas visada toks pats (sekite tai, ką jaučiate, vadovaukitės savo instinktu). Pasibaigus dienai jums turi patikti tai, ką sukūrėte, nes tai labai subjektyvi terpė ir visada atsiras tokių, kuriems tai nepatiks. Man svarbu peržengti savo ribas, nesikartoti ir mėgautis pačiu procesu. Tai taip pat yra mano filmo skleidžiama žinutė: ryžkitės ir darykite, net jei neturite biudžeto, nes tai bus pirmas žingsnis mokymosi ir augimo kelionėje“.
Peter Hamblin
Pietų Afrikoje gimęs, Durbane užaugęs Peter keliavo ir gyveno įvairiose pasaulio vietose, įskaitant Los Andželą, Londoną ir Keiptauną. Savo karjerą jis pradėjo komercinės reklamos srityje, tačiau labai greitai suprato, kad nori kurti ilgus serialus ir vaidybinius filmus. Taip, 2009 metais, jis įkūrė bendrovę „Hamblin Imagery“. Iki šiol didžiausio pripažinimo jis sulaukė už tai, kad parašė, prodiusavo ir režisavo trumpametražį filmą „Wright side of Wrong“, kuris JAV vykstančiame „X Dance Action Sports Film Festival“ filmų festivalyje pelnė geriausio trumpametražinio filmo ir geriausios režisūros apdovanojimus. Paskutinis jo parašytas, režisuotas ir prodiusuotas „Let’s Be Frank“ – grožinės / negrožinės literatūros įžvalgą į banglentininko pasaulį. Tai visiškai naujas filmų apie banglentininkus stilius ir filmų kūrimo meno studija. Šis filmas pelnė kelis geriausius filmų apdovanojimus pasaulyje, įskaitant „Emmy“ apdovanojimą.
